Tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją


Kodėl ir kokios naujos švietimo koncepcijos reikia mūsų valstybei? Nuoroda nukopijuota aA Neseniai, gegužės 21 d. Prieš kurį laiką partijos bendražygiams savo mintis apie naują švietimo app binance pro surašiau nuosekliame tekste, kaip prekiauti bitino cme ateities sandoriais dabar siūlau ir platesnei auditorijai, tikėdamasis, kad šios mintys paskatins platesnę ir gilesnę viešą diskusiją apie tai, kodėl Lietuvai reikia naujos švietimo koncepcijos.

Ką žinome apie Lietuvos švietimo sistemą? Kai Lietuvoje kalbame apie švietimą, visi sutaria dėl dviejų svarbių tezių: a švietimas yra ypač svarbus valstybės ir visuomenės ateičiai; b Lietuvoje švietimo, tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją ypač — vidurinį išsilavinimą suteikiančio švietimo — būklė yra prasta. Be šito girdime gana miglotų kalbų apie tai, ką reikėtų keisti, tačiau tose kalbose stokojama aiškaus problemų suvokimo ir dar labiau stokojama aiškaus plano, ką sistemingai Lietuvos švietimo sistemoje reikėtų keisti.

Todėl Lietuvos švietimo sistema yra stumdoma į įvairius šonus atskirų trumpalaikių naujų iniciatyvų, nesiejamų jokių bendrų planų ar bendrų koncepcijų.

  • Лестничный пролет оказался очень коротким и закончился перед дверьми, которые при приближении Олвина автоматически растворились.
  • Ninjatrader rsi strategija
  • Несмотря на всю разницу между двумя культурами, они выросли из тех же корней - и разделяли те же иллюзии.
  • Многие, впрочем, полагают, что и одного-то слишком .
  • A. Kubilius. Kodėl ir kokios naujos švietimo koncepcijos reikia mūsų valstybei? - DELFI

Egzistuojantys strateginiai valstybinę švietimo politiką apibrėžiantys dokumentai yra arba biurokratiški ir neturintys jokios juos vienijančios bendros filosofijos, arba yra eklektiški bei paviršutiniški, nesprendžiantys švietimo sistemos problemų esmės. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai reikia sutarimo dėl naujos švietimo koncepcijos ir šiame tekste siekiu pagrįsti, kokios koncepcijos Lietuvai reikia.

Daugelio švietimo sistemos darbuotojų kalbose ar pasvarstymuose apie šiandieninę švietimo būklę jaučiama daug nostalgijos ųjų pradžioje prof. Ji vis dar gausiai cituojama, į ją apeliuojama, joje ieškoma pamatinių atsakymų. Ji nekuria tvirtų dorovės pagrindų; vyrauja žodiniai bei autoriniai ugdymo metodai; besiformuojančios individualybės niveliuojamos ir standartizuojamos.

Auklėjimo pagrindu tapo konformizmas — individo prisitaikymas prie iš anksto numatyto tobulos visuomenės modelio. Tačiau lygiai taip pat šie žodžiai verčia klausti — ar per prabėgusius 25 metus šių tikslų pavyko pasiekti?

O taip pat ir tai — ar Koncepcijoje apibrėžti svarbiausi švietimo sistemos principai mums leidžia drąsiai žvelgti į XXI amžiaus iššūkius. Tačiau kartu matome ir vis labiau išryškėjančias mūsų švietimo sistemos bėdas: pagal daugelį tarptautinių tyrimų atsiliekame nuo geriausių pasaulio valstybių, net ir nuo mūsų artimų kaimynų: suomių ar estų; turime gerų mokyklų, tačiau daugiausia jų yra didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu vaikams, gyvenantiems provincijoje, dažnai yra tiesiog nepasiekiama padorios kokybės mokykla.

Į antrą klausimo dalį, ar galime drąsiai žvelgti į XXI amžiaus iššūkius mūsų švietimui, turime atsakyti neigiamai — tokie iššūkiai nėra suvokti, nėra įsisąmoninti ir apie tai nėra kalbama. Deja, valstybėje labai mažai gebėjimo analizuoti ilgalaikius iššūkius, ieškoti į juos atsakymų, pagal tai formuluoti valstybės politiką, kuri galėtų nesikeisti artimiausius 15 ar 20 metų. Ypač švietimui to labiausiai reikia.

Už aukštą gaminių kokybę ir šiuolaikinių sprendimų taikymą jų gamyboje firmai KAN buvo suteiktas laureato titulas prestižinėje programoje Aukščiausia Kokybė Quality International Apie KAN firmą Š i u o l a i k i n ė s v a n d e n t i e k i o i r š i l d y m o s i s t e m o s Firma KAN pradėjo savo veiklą metais ir nuo pat pradžios diegia modernias technologijas šildymo ir vandentiekio sistemoms. KAN - tai Lenkijoje bei Europoje pripažintas naujoviškų sprendimų bei santechninių Sistemų KAN-therm, skirtų vidaus karšto bei šalto vandens sistemoms, centriniam ir plokštuminiam šildymui bei gesinimo ir technologinėms sistemoms, gamintojas bei tiekėjas. Nuo pat pradžių KAN grindė savo poziciją stipriais pamatais: profesionalizmu, inovacija, kokybe bei plėtra. Šiandien joje dirba apie žmonių, iš kurių didžioji dalis, tai aukštos specializacijos inžinierių kadrai, atsakingi už KAN-therm Sistemos plėtrą, pastovų technologijos procesų tobulinimą bei klientų aptarnavimą.

O tai gresia katastrofišku susidūrimu su XXI amžiaus iššūkių ledkalniu. Lietuva tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją neatsilikti nuo pasaulio, jeigu nenori pralaimėti nuožmioje globalioje konkurencijoje.

Aukšta švietimo kokybė yra svarbiausias pranašumas tokioje konkurencijoje. Taip susiformavo dabartinė švietimo sistema ir jos veikimo principai, su kuriais vis dar gyvename ir XXI amžiuje. XXI amžius tiek savo gyvensena, tiek savo ekonomika darosi vis labiau individualus ir vis mažiau kolektyvinis.

Suomija, Singapūras ir daug kitų šalių tai suprasdamos savo švietimo sistemose stengiasi vis labiau pereiti prie individualaus santykio su vaiku, tam keisdamos dėstymo metodus ir sutelkdamos reikalingus pedagoginius resursus.

Stambiosios IT kompanijos investuoja į naujo tipo mokyklų plėtrą, kur, išnaudojant naujausias IT technologijas, mokymas ir ugdymas tampa labiau individualus. Ugdymo individualumas sudaro crypto com coin ne tik pasirūpinti, kad mokinys neprarastų motyvacijos mokytis, jeigu jam kas nors nesiseka, bet toks ugdymas leidžia atskleisti stipriausius besimokančiojo gabumus ir juos stiprinti, plėtoti, šlifuoti.

Tokiu būdu besimokantysis ne tik įgyja būtinųjų žinių, bet išvysto savo individualų talentą ir gebėjimus, kurie, XXI amžiuje mažėjant konvejerinės masinės gamybos poreikiams arba šiai gamybai darantis vis labiau automatizuotai, darysis vis labiau vertinami. Lietuvoje mes taip pat visu aštrumu turime kelti sau tokius klausimus. Negalime naiviai galvoti, tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją nieko geriau už dabartinius švietimo metodus, susiformavusius XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pradžioje, ir XXI amžiuje negali būti.

Turime atsiminti paprastą dalyką: mums įprastas klasikinis vidurinio ugdymo metodas — mokytojas, stovintis prieš panašaus amžiaus mokinių klasę, atsirado tik XX amžiaus pradžioje. Kaip turės atrodyti mokykla XXI amžiaus viduryje — šiandien galime tik spėlioti. Bet akivaizdu, kad ji bus kitokia nei lankėme mes, todėl jau šiandien turime intensyviai ieškoti pamatinių atsakymų, kaip Tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją a.

Todėl, norint rasti tinkamus atsakymus ir reikia naujos Švietimo Koncepcijos — tegu ji vadinasi Modernios Mokyklos Koncepcija, nes norint rasti efektyvius strateginius sprendimus reikia ne atsitiktinių atsakymų, o sisteminio požiūrio, gebėjimo pažvelgti kur juda pasaulis, suvokimo, kur esame mes, ir kokių tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių tikslų turime siekti.

The Rich in America: Power, Control, Wealth and the Elite Upper Class in the United States

Akivaizdu, kad turime kalbėti apie ilgalaikį tikslą, kurio negalima pasiekti nei per vienerius metus, nei per vieną Seimo kadenciją, tačiau apibrėžus tokį ilgalaikį tikslą ir sugebant jo ilgą laiką nepamesti iš akių, toliau beliktų tik tartis dėl priemonių, kurios leistų tokio tikslo pasiekti. Tokiu ilgalaikiu tikslu matau labai paprastą tikslą — geriausias išsilavinimas kiekvienam besimokančiajam. Toks tikslas gal paprastai skamba, tačiau jis yra nelengvas ir reikalaujantis didelių ilgalaikių pastangų.

Produktų kategorijos

Jis reiškia, kad mokykla turi būti taip pertvarkyta, kad kiekvienas į ją atėjęs vaikas iš jos išeis įgijęs geriausias žinias, o tai savo ruožtu reiškia, kad mokykla turės žymiai intensyviau ir efektyviau dirbti su statistinių prekybos strategijų testavimas vaiku ir neleisti jam prarasti motyvacijos žinioms ar paskęsti psichologinėje nesėkmių duobėje.

Taip bus garantuojamas ir ugdymo individualumas. Ugdymo individualumas reiškia ne tik tai, kad vaikui bus individualiai padedama, jeigu jam nesiseka, bet ir tai, kad bus individualiai vystomi jo gebėjimai. Norint tai pasiekti, reikia sugebėti kūrybiškai derinti žinių kanono perteikimą ir individualių gebėjimų vystymą.

Mokytojas turi išmokyti mokinį mokytis, mokinys turi norėti ir sugebėti mokytis — tai turi tapti svarbiausiu ugdymo tikslu. Ugdymo tikslu taip pat turi būti ne vien žinios, bet ir XXI amžiui reikalingos kompetencijos — kūrybiškumas, globalumas, lyderystė ir pan. Dar daugiau, taip suformuluotas švietimo sistemos tikslas reiškia, kad vaikas ar Kvetkuose palei Latvijos sieną, ar Šalčininkuose, ar Vilniuje privalo turėti realią galimybę lankyti panašios, aukštos kokybės mokyklą, kad jo gyvenimo sėkmės nebelemtų nei geografija, kur jis gimė ir auga, nei sociologija, kokioje šeimoje jis gimė.

Neslepiu — taip suformuluotą švietimo sistemos tikslą pasiskolinau iš netolimų kaimynų suomių, tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją dar ais taip suformulavo savo švietimo sistemos svarbiausią uždavinį, o dabar po ių metų džiaugiasi jo rezultatais.

Sunku pasakyti, kas lėmė, kad suomiai taip suformulavo savo švietimo sistemos tikslą tais aisiais. Tokio tikslo įgyvendinimas reikalavo didelių investicijų į švietimo infrastruktūros visuose regionuose išlaikymą ir jos kokybės užtikrinimą, tai privertė pertvarkyti mokytojų rengimą ir švietimo pasiekimų vertinimą, tačiau svarbiausias rezultatas yra pasiektas — kiekvienas suomių vaikas mokykloje susilaukia ypatingo, individualaus dėmesio, jeigu jam nesiseka, daroma viskas, kad jis įveiktų problemas ir taip pasiekiama, kad visi moksleiviai gautų gerą, kokybišką išsilavinimą.

Ir nėra skirtumo į kokią mokyklą moksleivis eina — didmiesčio ar miestelio. Lietuvoje mes ne tik nesugebame garantuoti vienodų galimybių visiems besimokantiems gauti geriausią išsilavinimą, nes nemažai besimokančiųjų turi lankyti prastesnės kokybės mokyklas, tačiau net ir geroje mokykloje nėra tinkamai pasirūpinama tais, empirinio režimo skaidymo prekybos strategija nesiseka.

Dar daugiau — Lietuvoje mažai diskutuojame apie tai, kokio kokybiško, geriausio išsilavinimo reikia siekti XXI amžiuje, kurio iššūkiai yra ir bus visai kitokie nei XIX ar XX amžiaus iššūkiai. O tai reiškia, kad XXI amžiuje keisis ne tik išsilavinimo tikslai, bet ir pagrindiniai lavinimo mokymo instrumentai — ugdymo turinys, mokymo metodai ir reikalavimai mokytojų kvalifikacijai, bei ugdymo rezultatų vertinimas.

XXI amžiaus iššūkiai švietimo sistemoms geriausiai atsispindi ugdymo rezultatų vertinimo metoduose ir juos pagrindžiančioje filosofijoje. XIX-XX amžiais įtvirtintoje dabartinėje švietimo doktrinoje, pagal kurią mes vis dar gyvename, paremtoje kolektyviniu tai yra vienodu ir standartizuotu vaikų ugdymo principu, vis dar tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją plačiai taikomi įvairių testų ir egzaminų instrumentai tam, kad būtų galima įvertinti švietimo sistemos efektyvumą siekiant valstybės nustatytų ugdymo standartų - siekiant, kad visi vaikai atitiktų valstybės nustatytą standartą.

Kaip pastebi ekspertai, tai visą švietimo sistemą vis labiau orientuoja į tai, kad mokinys būtų gerai pasirengęs testų laikymui, tačiau kartu vis labiau tolstama nuo to, kad mokinys, baigęs mokyklą, būtų gerai pasirengęs po mokyklos laukiančiam gyvenimui. Suomija, kuri pagal PISA tyrimus pirmauja pasaulyje ir gerokai lenkia ne tik Lietuvą, bet ir JAV, kategoriškai pasisako prieš ugdymo standartizavimą nes siekia individualios ugdymo kokybės kiekvienam vaikui ir tų standartų priežiūrai reikalingus testus, inspekcijas ar egzaminus.

Tai leidžia pedagogams išsaugoti holistinį požiūrį į švietimo tikslus, galvojant, kad mokykla turi mokinį individualiai parengti gyvenimui, o ne standartų atitikimui ar testų bei dažnų egzaminų laikymui.

Toks egzaminas apima įvairias sritis, tačiau kiekvienoje iš sričių esminę egzamino dalį sudaro esė rašymas. Mes taip pat turėsime atsakyti, tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją keliu reikėtų eiti Lietuvai, ko turėtų siekti Lietuvos mokyklos — gerai testus išlaikančių ar gerai gyvenimui pasirengusių mokinių? Sisteminis pasirinkimas — Suomijos ar JAV keliu? Lietuviškas variantas. Deja, tenka iš karto pasakyti, kad taip lengvai to pasiekti nepavyks.

Norint suvokti, ką turėtume daryti, yra verta šiek tiek laiko skirti tam, kad geriau susipažintume su Suomijos švietimo sistemos modelio logika, po to pabandyti palyginti ją su mūsų dabar veikiančio modelio logika, o tada galvoti, kaip turime modifikuoti savo sistemą, kad neprarasdami to, ką turime geriausia, tai papildytume tuo, ką yra pavykę padaryti tiems patiems suomiams.

Эта позорная болезнь была религиозной манией. На протяжении ранней стадии своей истории человечество исторгнуло из себя неисчислимое количество всякого рода пророков, ясновидцев, мессий и провозвестников небесного откровения, которые убеждали своих последователей и самих себя, что тайны Вселенной открыты только им одним и никому. Кое-кому из них случалось основать религии, которые ухитрились выжить в течение многих поколений и оказали влияние на миллиарды людей.

Suomija — kokybė be konkurencijos Suomijos švietimo sistema į savo dabartinę būseną formavosi gana ilgai. Valstybė, kartu su savivaldybėmis, prisiėmė sau atsakomybę garantuoti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę gauti tokį aukštos kokybės oksfordo universiteto tyrimų strategija visoje Suomijos teritorijoje, todėl Suomijoje praktiškai visos mokyklos yra valstybinės.

Tarp mokyklų nėra jokios konkurencijos, vengiama ją skatinti kokiais nors reitingavimais ar pasiekimų vertinimais, todėl tėvai drąsiai renkasi arčiausiai esančią mokyklą, nes žino, kad šioje mokykloje jų vaikai gaus gerą ugdymo kokybę.

Suomių švietimo sistemoje ypatingas galimybė dvejetainis europa yra skiriamas tam, kad nei vienas vaikas neprarastų noro gauti žinių, siekti žinių ir savęs lavinimo.

Apie 30 proc. Toks individualus santykis su kiekvienu vaiku Suomijos mokyklose garantuoja tai, kad pagal OECD duomenis Suomijos mokyklose pastebimi mažiausi skirtumai tarp geriausiai ir blogiausiai besimokančių vaikų. Toks sisteminis požiūris, kad kiekvienas vaikas turi gauti geriausią išsilavinimą, o tam turi veikti individualaus lavinimo instrumentai, kelia didelius reikalavimus mokytojams, kurie turi sugebėti atpažinti kiekvieno mokinio poreikius, individualizuoti darbą su kiekvienu iš jų, objektyviai vertinti jų pasiekimus.

Todėl nenuostabu, kad tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją metais valstybė nusprendė, kad kiekvienas mokytojas turi turėti magistro išsilavinimą, kurį valstybės lėšomis galima įgyti viename iš aštuonių valstybinių universitetų. Tai mokytojus pagal išsilavinimą sulygino su medikais ar teisininkais. Kadangi mokytojams tenka atsakomybė rūpintis kiekvienu vaiku atsižvelgiant į jo individualybę, valstybė ėmė vis labiau pasitikėti mokytojų gebėjimu patiems sudėlioti individualias ugdymo programas, valstybei pasiliekant sau pareigą rūpintis tik pačių bendriausių ugdymo turinio nuostatų parengimu.

Išnyko mokyklų ir mokytojų priežiūros inspekcijos, paliekant žymiai daugiau atsakomybės patiems mokytojams ir mokyklų vadovams. Tokia situacija, kai aukštą išsilavinimą turintiems mokytojams suteikiamas didžiulis pasitikėjimas ir atsakomybė rengiant mokymo programas, kai jiems nereikia susisiaurinti ugdymo tik iki testų išlaikymo, pedagogo profesiją pagal autoritetą ir populiarumą Suomijoje pavertė prestižine, atsiliekančia tik nuo gydytojų, o konkursas tarp norinčių tapti mokytojais yra 10 į vieną vietą.

Ir tai lemia ne atlyginimų dydis. Kaip jau buvo minėta, Suomija griežtai atsisako įvairių testavimo ir lyginimo metodų, nes rūpinasi kiekvieno vaiko geriausiu išsilavinimu, o jis yra individualus ir nepalyginamas su kitais ar su kokiais nors bendrais, valstybės nustatytais standartais.

Taip Suomija išvengė tų bėdų, su kuriomis susiduria kitos švietimo sistemos, kuriose orientacija į standartizuotus testus, kaip būdą įvertinti ar švietimo sistema veikia kokybiškai, sukėlė tokias pasekmes, kad visas ugdymo procesas tapo pasirengimo gerai išlaikyti testus procesu.

  1. Что с ними случилось.
  2. Или, возможно, они до такой степени приблизились к святая святых Диаспара, что просто не могли найти в себе решимости двинуться .
  3. 90 tikslios dvejetainių parinkčių strategijos
  4. Думаю, что стенку ты найдешь.
  5. Его тюрьмой стала созданная искусственно странная звезда, известная под названием Черное солнце, и там он и остается по сей день.

Kaip sako patys suomiai — jie moko vaikus, kaip mokytis, o ne to, kaip išlaikyti testus. Mokykla turi jaunuolį parengti gyvenimui, o ne testų laikymui.

Suomijoje moksleiviai laiko tik vieną baigiamąjį egzaminą — matrikuliacijos egzaminą, kuris įvairiose srityse yra labiau panašus į esė rašymą ir tokį darbą, kaip ir visą moksleivio individualų pasiekimą, pirmiausia vertina patys mokytojai, tik po to — Nacionalinis egzaminų centras. JAV — konkurencija be kokybės Jungtinės Amerikos Valstijos yra kitokios švietimo sistemos pavyzdys, kuriame švietimo kokybės yra siekiama stengiantis išnaudoti kitą instrumentą — tai yra konkurenciją.

Iš tiesų, prekių ir paslaugų rinkoje konkurencija yra tai, kas ilgainiui vartotojui garantuoja geriausią kokybę už mažiausią kainą. JAV nuosekliai to siekia daugelyje gyvenimo sričių, taip pat ir švietimo, tačiau, kaip rodo PISA tyrimai, bent kol kas amerikiečiams tokiais būdais didelės kokybės švietimo srityje pasiekti nepavyksta — JAV tebelieka nelabai stiprūs vidutiniokai. Tačiau tokia nuožmi konkurencija pastūmėjo visą švietimo sistemą paviršutiniško mokymo link, kaip išlaikyti testus, o ne kaip įgyti žinių, atsirado daug nesąžiningumo, tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją buvo galvojama ne kaip vaikus ugdyti, o kaip testus apgauti.

tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją turtlecoin solo mining

Galų gale, konkurencijoje visiems rūpi laimintieji, bet nelabai kam rūpi pralaimintieji, todėl tokia sistema pasirodė esanti nepajėgi garantuoti geriausią išsilavinimą visiems besimokantiems. Lietuva — chaotiška išgyvenimo konkurencija Lietuvos švietimo sistemoje yra visko daug, bet mažai aiškių ir nuoseklių sistemos veikimą garantuojančių principų. Tačiau, kaip ir Jungtinės Valstijos, taip ir Lietuva kol kas negali pasigirti gerais tarptautiniais švietimo sistemos vertinimais.

Pagal PISA tyrimus Lietuva yra vidutiniokė ir kol kas nerodanti požymių, kad situacija keisis į gerąją pusę. Pirmasis skirtumas yra tas, kad Lietuvos švietimo tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją neturi instrumentų ir įprastos praktikos efektyviai rūpintis kiekvienu vaiku, todėl sistema po 12 mokslo metų mokykloje sugeneruoja daug gerą išsilavinimą gavusių vaikų, bet taip pat nemažai ir tokių, kuriems švietimo sistema nepadėjo įveikti vienokių ar kitokių problemų ir todėl jie nesugebėjo įgyti tokio išsilavinimo, kokį gavo kiti.

Švietimo sistema nėra orientuota į individualizuotą ugdymą, todėl pasitenkina tokiais rezultatais, kokie gaunasi dirbant kolektyviniais metodais. Antrasis skirtumas, yra tai, kad Lietuvos švietimo sistema nesugeba garantuoti vienodos ugdymo kokybės visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra gimę ir kur gyvena.

Taigi Vilniuje kuriame gyvena mažiau nei 20 proc. Tokia dabartinė situacija lemia tai, kad dalis moksleivių grynai dėl geografijos ir to tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją, kad netoli jo gyvenamos vietovės fiziškai nėra gerų mokyklų, niekaip negalės gauti geriausio išsilavinimo, skirto kiekvienam besimokančiajam.

Lietuvos švietimo sistemoje yra ne tik trūkumų, bet ir puikių dalykų — labai stiprių mokyklų, talentingų ir pasišventusių mokytojų, daug gabių vaikų ir jų rūpestingų tėvų, yra švietimu efektyviai besirūpinančių savivaldybių, yra puikių privačių arba nevalstybinių mokyklų. Ko Lietuvos švietimui trūksta — tai aiškaus ilgalaikio plano, ilgalaikės aiškios koncepcijos, turinčios aiškų nekintamą tikslą.

Švietimas naujuoju laikotarpiu turi tapti tokiu pat valstybės prioritetu, kokiu per pastaruosius 25 metus buvo nacionalinis saugumas, integracija į Vakarus ar energetinė nepriklausomybė — jis turi būti svarstomas ne vien tik siauruose ekspertų susibūrimuose, bet aukščiausiose valstybės politikos institucijose.

Nesiimdamas atsakomybės parengti visos naujos koncepcijos projektą, vis tik šį tekstą noriu užbaigti keletu pagrindinių akcentų, ką mano įsitikinimu turėtų apibrėžti naujoji koncepcija. Koncepcija: susitarimas dėl ilgalaikio tikslo — geriausias išsilavinimas kiekvienam besimokančiajam. Esu įsitikinęs, kad svarbiausias naujos koncepcijos uždavinys turėtų būti — aiškiai ir suprantamai apibrėžti pagrindinį ilgalaikį švietimo sistemos tikslą, kuris nekintamu išliktų artimiausius metų.

Tokiu tikslu įvardiju principinę nuostatą — geriausias išsilavinimas kiekvienam besimokančiajam. Tokio ilgalaikio strateginio tikslo siekimas Lietuvoje reikalaus sistemingo dviejų esminių problemų sprendimo.

Antra, kaip panaikinti geografinius ir socialinius barjerus kiekvienam vaikui gauti geriausią išsilavinimą geroje, jo kaimynystėje esančioje mokykloje.

Individualus ugdymas kiekvienam besimokančiajam — geriausio išsilavinimo garantija.

tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją vidutinė reverso strategija rsi

Kaip sakiau anksčiau, XXI amžiuje, skirtingai nuo XIX ar XX amžiaus, žymiai didesnį vaidmenį ima vaidinti nebe konvejerinė, bet individuali gamyba, todėl tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją didesnį vaidmenį ima vaidinti ne standartizuotos žinios, bet individualios žinios bei gebėjimai.

Tai reiškia, kad mokykla turi palaipsniui pereiti nuo įprastinių kolektyvinių ugdymo metodų, prie tokių metodų, kurie leistų žymiai efektyviau ugdyti individualius mokinių gebėjimus. Mokytojas privalo turėti žymiai didesnę atsakomybę stebėti kiekvieną vaiką, stengtis išlaikyti jį žingeidžiu, sugebėti organizuoti papildomą ugdymo pagalbą konkrečiam vaikui, jeigu jos reikia.

Ugdymo individualizavimas reiškia, kad žymiai lankstesnėmis ir individualizuotomis turi būti ugdymo programos, už jų parengimą daug didesnę atsakomybę turi prisiimti su mokiniu dirbantys mokytojai, mokytojas turi turėti pakankamą kvalifikaciją ir profesinį pasirengimą tokiam individualiam darbui su mokiniu, mokytojui klasėje tokiam individualizuotam darbui turi būti suteikiami reikiami pedagoginiai resursai: mokytojas — padėjėjas, mokytojas-psichologas ir kt.

Individualizuotam ugdymui nebetiks ir standartinis ugdymo pasiekimų vertinimas, naudojant įvairius standartizuotus testus 3.

A. Kubilius. Kodėl ir kokios naujos švietimo koncepcijos reikia mūsų valstybei?

Geriausias mokytojas kiekvienam besimokančiajam — kitoks mokytojų parengimas, kitoks mokytojų statusas. Ugdymo individualizavimas, kaip svarbiausia švietimo sistemos vystymosi kryptis XXI amžiuje, kelia ir kels naujus didelius iššūkius mokytojų korpusui.

Jau sakiau, kad mokytojas turės prisiimti žymiai didesnę atsakomybę už ugdymo turinį ir jo individualizavimą, o tai reiškia, kad mokytojas tam turės būti tinkamai profesiškai pasirengęs. Todėl ir Lietuvoje turime būti pasirengę pereiti prie to, kad mokytojais galės būti tik magistro išsilavinimą turintys asmenys. Kaip ir Suomijoje, taip ir Lietuvoje turėtų būti numatyta, kad pedagogais gali būti tik dalykinės specialybės bakalaurinį universitetinį išsilavinimą bei pedagoginį magistro išsilavinimą įgijęs absolventas.

tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją geriausio pasirinkimo prekybos mokymai indijoje

Tokius pedagogus turėtų rengti geriausieji Lietuvos universitetai. Pedagogų korpuso kaita turėtų vykti planingai, padedant dabartiniams mokytojams įgyti reikalingą išsilavinimą arba įgyti kitą profesiją, tame tarpe taip pat susijusią su mokykla: mokytojo-padėjėjo ar mokytojo-psichologo.

Mokytojams turės būti suteikiama daug daugiau savarankiškumo ir mažiau išorinės kontrolės, nes tik pats mokytojas galės tinkamai įsivertinti, kaip jam sekasi pasirūpinti kiekvieno mokinio ugdymu. Todėl tiek moksleivių pasiekimų, tiek mokytojų darbo vertinimo sistema turės kardinaliai keistis ir būti pritaikyta prie ugdymo individualizavimo.

Geriausias išsilavinimas — ne tik žinios, bet ir kompetencijos. XXI amžiuje žinios darosi vis paprasčiau prieinamos, jas nešioti vien savo galvoje yra mažiau prasmės. Žymiai svarbiau yra gebėjimas išlikti žingeidžiam, gebėjimas tų žinių ieškoti, orientuojantis globaliuose tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją, gebėjimas tas žinias kūrybingai panaudoti, išsiugdant ir lyderystės gebėjimus.

Kompetencijos, ne tik žinios tampa švietimo sistemos integraliu tikslu.

Настал момент выбора.

Pasaulis ginčijasi dėl metodų, kaip tokias kompetencijas ugdyti ir kaip vertinti pasiekimus. Kompetencijų ugdymas yra ne vien pilietiškumo — patriotiškumo ar moralinių, civilizacinių vertybių ugdymas, nors tai taip pat yra labai svarbūs uždaviniai.

Produktų kategorijos - Floridos tarptautinė prekybos paroda

Kūrybiškumas, žinių troškimas, orientacija globaliuose reikaluose yra tai, kas didele dalimi lems moksleivio gyvenimo sėkmę pabaigus mokyklą. XXI amžiuje kūrybiškumas, bendruomeniškumas, lyderystės gebėjimai, globalaus tobulos sistemos garantuoja prekybos korporaciją suvokimas bus ne mažiau svarbus nei konkrečios matematikos žinios. Iki šiol Lietuvos politinė bendruomenė mieliau diskutuoja apie mokyklų stogų renovaciją, bet ne apie mokinių žinių siekio ir kūrybiškumo ugdymą.

Naujoji švietimo koncepcija turi amerikos prekybos sistema brasil reikšmingą vietą ir efektyvius būdus reikalingų kompetencijų ugdymui. Geriausias išsilavinimas — ne testų laikymui, o rengiantis realiam gyvenimui.

Jau kalbėjau apie tai, kad pereinant prie individualizuoto ugdymo reikia rengtis palaipsniui pereiti prie kitokio mokinio pasiekimų vertinimų principo. Iki šiol naudojami testai ir jais paremti egzaminai leidžia nustatyti ar moksleivis atitinka tam tikrą žinių standartą, kurį nustato valstybė, tačiau jis neleidžia įvertinti moksleivio individualių gebėjimų.