Pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau, Ekonomika – Vikipedija


dukterinė akcijų pasirinkimo įmonė prekybos strategija 60

Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika Vykintas Pugačiauskas, Įvadas Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Šiame darbe globalizacija bus tiriama ekonominiu aspektu, kaip integracijos procesas, keičiantis pasaulinę ūkio struktūrą, darbo pasidalijimą, gamybos veiksnių judėjimo apimtis ir mastą.

Pasaulinių rinkų integraciją galima nagrinėti trimis aspektais: prekybos, transnacionalinių gamybos korporacijų ir tarptautinių finansų3.

  • Pagrindiniai ekonomikos raidos istoriniai etapai: Ekonominės minties priešistorė: Senovės Egipto.
  • Geriausia akcij prekybos programin ranga 2021
  • Tradingview pirkimo signalai
  • В тот же миг шелест генераторов перешел в рев, потрясший корабль - звук, вдвойне впечатляющий, ибо Элвин впервые слышал протестующий крик машин.
  • Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika

Vis dėlto jautriausia globalizacijos arena išlieka tarptautinė prekyba, ir nors egzistuoja spaudimas liberalizuoti prekių importą ir eksportą jau vien dėl teorinių paskatų santykinio pranašumo teorija nurodo besąlyginę naudą iš laisvosios prekybos — tačiau strateginės prekybos teorijos ją žymiai kvalifikuojabet dar ir dėl eksportuotojų reikalavimų atverti rinkas, daugelio valstybių ekonominės politikos globalizacija šiuo požiūriu dar nėra paveikusi.

Lietuvos ekonominę politiką, ypač pastaruoju prekybos liberalizacijos aspektu, kol kas taip pat galima apibūdinti kaip, geriausiu atveju, nepakankamai atsižvelgiančią į globalizacijos kuriamas sąlygas.

Kai kuriose prekybos srityse tebeegzistuoja barjerų importui bei eksportui, ir laukiama naujų, susijusių su jungimusi į regioninius blokus. Todėl šis darbas ir bus skirtas aptarti globalizacijos padarinius Lietuvos užsienio prekybos politikai bei Lietuvos vyriausybės atsaką į rinkų integraciją, pirmiausia turint galvoje strateginę politinės integracijos kryptį — stojimą į Europos Sąjungą.

Reikia pripažinti, jog šiame darbe bus daroma prielaida, jog Lietuva yra per maža valstybė ir per maža ekonominė galybė, kad būtų analizuojama kaip savarankiškas vienetas pasaulinėje rinkoje tą pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau rodo ir santykinai nedidelis Lietuvos pažeidžiamumo laipsnis per pasaulines ekonomines krizes, bet aukšta priklausomybė nuo regioniniųišskyrus kai kuriuos atvejus, kai Lietuvos integracija į pasaulio ekonomikos struktūras, pirmiausia Pasaulio prekybos organizaciją PPObuvo suvokiama ir kaip tam tikras precedentas būsimam Rusijos priėmimui, todėl susilaukė išskirtinio didžiųjų ekonominių galybių dėmesio.

Tuo tarpu regioninio lygio analizė jau yra priimtina, nes Lietuvos stojimas į Europos Sąjungos bloką — didžiausią regioninį ekonominį susivienijimą pasaulyje — yra ne tik ir ne tiek precedento dalykas, kiek visapusiškos ekonominės integracijos pavyzdys, turėsiantis realios nors, akivaizdu, visiškai asimetriško masto įtakos abiejų pusių ūkių raidai.

Todėl kalbant apie globalizaciją, Lietuvos ekonomikos atveju vis dėlto pirmiausia reikėtų skirti dėmesį regionalizacijai ir ekonomikos integracijos į Europos Sąjungą implikacijoms.

Pasaulio ekonomika: ar pasikartos 2008-ųjų scenarijus?

Vienas požiūris į globalizaciją, deterministinis, implikuoja, kad prekybos politikos liberalizacija turėtų būti suprantama kaip vyriausybių pripažinimas, jog priešintis pasaulinės rinkos skverbimuisi yra beprasmiška ypač kapitalo rinkų atveju 4.

Kitas požiūris pabrėžia didesnę rinkų integracijos naudą, vertinant alternatyviais rinkų užvėrimo kaštais nors kapitalo judėjimo kaštai yra pažeidžiamumas krizių atveju, o prekybos liberalizavimo ilgalaikei naudai pagrįsti nėra pakankamai argumentų. Iš tikrųjų, Pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau atveju ir vienas, ir kitas požiūris gali būti apibendrinti: vertinant alternatyviais kaštais, Lietuvos tikslą integruotis į Europos Sąjungą galima laikyti optimalia globalizacijos strategija, ir alternatyvų ieškojimas savaime neturi didelės prasmės.

Žinoma, toks požiūris yra šališkas, tačiau turiu pripažinti, kad šis darbas ir remsis liberalizmo argumentais.

dvejetainių parinkčių strategija 60 sekundžių rsi osciliatoriaus dvejetainiai parinktys

Požiūris į Lietuvos ekonominę politiką globalizacijos atžvilgiu visų pirma kaip į jos integraciją į Europos Sąjungą ir pirmiausia prekybos integracijos aspektuslems šio darbo struktūrą.

Pirmiausia bus aptarti globalizacijos proceso teoriniai ir empiriniai ypatumai.

Priešistorė[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pirmųjų ūkininkavimo pėdsakų dabartinės Lietuvos teritorijoje yra aptikę archeologai. Paskutiniojo apledėjimo pabaigoje, mezolito pradžioje, prie Baltijos jūros paskui besitraukiančius šiaurėn elnius pasirodo pirmieji medžiotojai klajokliai, kurie įkurdavo savo laikinas stovyklavietes upių slėniuose, ant kalvų. Vasarą be medžioklės verstasi ir gamtos gėrybių — riešutų, uogų, laukinių vaisių, grybų rankiojimu. Gyventojų tankis buvo menkas.

Čia bus apsistota ties keliais ir Lietuvai aktualiais aspektais — pirmiausia mažas pajamas turinčių bei savo gyventojų skaičiumi nedidelių valstybių prekybos bei kapitalo atvirumo problematika apskritai. Antrojoje dalyje pereisiu prie Europos Sąjungos vaidmens pasaulinėje rinkoje. Galiausiai bus analizuojami Lietuvos ekonomikos raidos, integruojantis į Europos Sąjungą scenarijai, pirmiausia prekybos liberalizavimo ir dereguliavimo kaštai bei nauda.

Globalizacijos teorija ir praktika 1.

geriausių pasirinkimų prekybininkas kas yra dvejetainių parinkčių brokeriai

Globalizacijos parametrai Pasaulio ekonomiką galima laikyti ir globalizacijos atspindžiu, ir laidininku. Šis procesas daro reikšmingos įtakos tarptautinėms kapitalo rinkoms, prekių rinkoms, makroekonominei biudžeto politikai, pramonės santykiams ir darbo rinkos reglamentavimui. Galima išskirti tris pagrindinius globalizacijos veiksnius: 1 tai tarptautinės konkurencijos kokybinio pobūdžio kitimas ir apimties augimas — naujausios technologijos leidžia konkuruoti tose srityse, kur anksčiau valstybių ar regionų ribose buvo galima išlaikyti monopolijas; 2 inovacijų kaupimasis, keičiantis prekių gamybą paslaugų kūrimu, o tradicinėms įmonėms suteikiantis lankstumo kitaip negu pirmajai sąlygai, antrajai, kad ji padarytų realų poveikį valstybės ekonomikai, būtinas tam tikras valstybės de reguliacinis pagrindas ; 3 strateginiai aljansai ir transnacionalizacija, leidžianti apjungti galimybę plėsti gamybą į įvairius geografinius regionus su lankstumu bei specifinių žinių pritaikymu.

Per pastaruosius 20 metų sparčiausiai augo tie ūkiai, kuriuose sugebėta generuoti naujų pramonės šakų eksportą — į eksportą orientuotos ekonomikos augo sparčiau negu tos, kurios mėgino apsaugoti vidaus rinkas aukštais prekybos barjerais.

Kita vertus, naujasis tarptautinis darbo pasidalijimas nebūtinai reiškia kurios nors pusės pralaimėjimą nors nauda nebūtinai vienoda ar simetriška : pažangiausios valstybės globalizuotoje ekonomikoje gali naudotis didesnėmis rinkomis inovaciniams produktams, o besivystančios šalys — dalyvauti pasaulinėje gamyboje per transnacionalines korporacijas ir naudotis inovacijų rezultatais7.

Kadangi pažangiausios valstybės, kaip rodo tyrimai, yra labiausiai pasisakančios už prekybos bei kapitalo liberalizavimą nes jų piliečiams prekyba yra svarbesnėo globalizavimas ilguoju galbūt pačiu ilgiausiu laikotarpiu prisidės prie pajamų lygio suvienodėjimo, ši natūrali pažangiausių valstybių pozicija prisideda prie pajamų lygio skirtumų mažėjimo. Nors kai kurie globalizacijos teoretikai tvirtina, jog vertinant kokybiškai, dabar pasaulio ekonomikos išgyvenami reiškiniai turi istorinių precedentų, ypač ojo amžiaus pradžioje, bent jau kiekybiškai kapitalo ir prekių rinkų augimas per pastaruosius pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau metų atrodo beprecedentis.

Be to, apyvartos augimas pastarąjį dešimtmetį priklausė nuo likvidumo, todėl sparčiausiai augo valiutų prekybos mainai, portfelinės investicijos, tuomet — tiesioginės investicijos ir galiausiai prekyba9.

Be to, aptariant prekybos globalizaciją, pastebima stipri koreliacija —0,89 tarp vidutinių muitų bei tarifų mažinimo — nors iš dalies juos atsvėrė nauji netarifiniai barjerai ir prekybos augimo.

Kapitalo rinkose buvo pastebimos panašios tendencijos — tačiau šiuo atveju kapitalo reguliavimo liberalizavimą galima laikyti veikiau valstybių atsaku į prasidėjusi portfelinių, o vėliau ir tiesioginių investicijų apimčių didėjimą Kita vertus, vidurkių skaičiavimas, kuriuo paremtos šios tendencijos, ne visada korektiškas, nes pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau šalyse padėtis, kaip rodo statistinė analizė, reikšmingai skiriasi.

Dar daugiau, globalizacijos tendencijos skiriasi, priklausomai nuo valstybės ekonominės plėtros lygio. Nors prekyba turtingiausių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO ir neturtingiausių valstybių atveju skyrėsi nedaug santykis su bendruoju pasaulinės prekybos sistemos politinė ekonomika ir toliau produktu buvo atitinkamai 0,67 ir 0,66galima daryti prielaidą, kad prekybos struktūra buvo visiškai skirtinga.

Galima spėti, kad pažangesnės šalys turi daugiau paskatų mažinti importo mokesčius: didesnės pajamos vienam gyventojui susijusios su didesniu kapitalo savininkų skaičiumi, aukštesnės kokybės darbo jėga bei specializacija. Tokiose valstybėse biudžeto pajamas taip pat galima užtikrinti ir piliečių mokesčiais, nesiimant prekybos mokesčių.

Dar daugiau, EBPO valstybėse mažėja darbo jėgos junionizacijos lygis, o kadangi į profsąjungas dažniau jungiasi mažiau konkurentabilių tarptautinėje rinkoje įmonių darbininkai, galima sieti tai su mažėjančiu protekcionizmo poreikiu bei prekybos globalizacija Tiesioginės užsienio investicijos EBPO šalyse buvo beveik dvigubai didesnės negu neturtingiausiose valstybėse, o portfelinės — beveik 25 kartus didesnės.

Ypatingai skyrėsi ir prekybos mokesčiai — EBPO šalyse jų pajamos sudaro 0,9 proc. Maždaug dešimt kartų skiriasi ir atvirumo kapitalo judėjimui rodikliai. Beje, Lietuvos atveju, — m. BVP, tiesioginės užsienio investicijos — beveik pusantro karto mažesnės, o portfelinės — daugiau kaip 10 kartų mažesnės negu EBPO šalyse.

Tarptautinės prekybos mokesčių lygis — didžiausias tarp Baltijos šalių ir net triskart didesnis negu Estijoje — buvo beveik keturis kartus didesnis negu EBPO šalyse.

Kapitalo rinkos dereguliacija pagal duotuosius šaltinyje laiko indikatorius buvo maksimali, tad lyginti su kitomis valstybėmis nėra korektiška. Todėl galima spėti, kad globalizacijos procesai vis dėlto realiai veikia prekybos ir investicijų augimą, nepaisant vyriausybių politikos — kuri yra labai skirtinga net vienodo plėtros lygio valstybėse.

Viena vertus, eurodolerių rinkos susiformavimas13 rodo, kad valstybės institucijos buvo priverstos reaguoti į neišvengiamą finansų rinkos globalizaciją. Kita vertus, nors kontroliuoti kapitalų išplaukimą yra beveik neįmanoma, Azijos ir Rusijos krizės ir m.

kur prekiaujama užsienio valiutos pasirinkimo sandoriais darbo pasiūlymai namuose frosinone

Be to, globalizacija kapitalo liberalumo požiūriu nebūtinai reiškia multipoliariškumą: konkuruoti dėl užsienio kapitalo valstybės paprastai gali tik priimdamos tam tikras sąlygas ir terminus, kuriuos nustato pagrindiniai finansų centrai, bankai ir kompanijos.

Panašią tendenciją galima pastebėti ir pasaulio prekyboje. Globalizacija itin stipriai paskatino tarptautinių taisyklių poreikį — GATT, o vėliau Pasaulio prekybos organizacijos svarbos augimą.

Pasaulio ekonomika: ar pasikartos ųjų scenarijus? Svarbiausios tokios prognozės priežastys yra labai gera JAV ekonomikos padėtis ir tai, kad Kinija darys viską, kad išvengtų recesijos ar bent jau atitolintų ją ikimetų ar dar vėlesnio laikotarpio.

Konkuruodamos dėl pasaulinės rinkos dalies beveik bet kurioje prekybos srityje, nacionalinės vyriausybės yra priverstos priimti daugiašalės prekybos taisykles. Mažėjant tarptautinės prekybos ir kitos ekonominės veiklos kaštams, vis mažesnių valstybių ekonominis atvirumas tampa pagrįstas, todėl vis daugiau pasaulinės rinkos žaidėjų pasisako už prekybos barjerų mažinimą.

Geriausios Forex valiutų poros

Kita vertus, prekybos barjerai paprastai mažinami, kai už tai pasisako didžiosios valstybės. Vis dėlto prekių ir kapitalo rinkos turi esminį skirtumą: prekybos reguliavimas vis dar lieka vyriausybių rankose, nes prekių judėjimą fiziškai, o paslaugų judėjimą — buhalteriškai kontroliuoti yra kaip uzsidirbti milijona, lygiai taip pat realu yra kontroliuoti transnacionalinių korporacijų veiklą valstybės viduje.

Neišvengiamas kapitalo mobilumas todėl sukuria paskatų vykdyti rinkai naudingą politiką. Dar daugiau, finansų rinkos liberalizavimas yra daugiau simbolinis žingsnis, tuo tarpu importo mokesčių sumažinimas gali realiai atsiliepti įvairių visuomenės sluoksnių gerovei.

Globalizacija ir uždarumas Tradicinės teorijos teigia, kad globalizacija leidžia efektyviau išnaudoti išteklius, todėl prisideda prie kainų mažėjimo dėl masto ekonomijos, ūkio restruktūrizavimo ir santykinio pranašumo.

  1. Pasaulio ekonomika: ar pasikartos ųjų scenarijus? | Luminor
  2. Поскольку это исключительный случай, я организую транспорт, в котором ты будешь чувствовать себя по-домашнему.
  3. Ekonomika – Vikipedija
  4. Gera nauja cryptocurrency investuoti
  5. Мой народ выяснил о нем уже немало, хотя еще неизвестно, что же он собой представляет.
  6. Членом экспедиции, который резко воспротивился присутствию робота, оказался Криф.
  7. Неподвижные глаза, полем зрения которых была, по-видимому, вся передняя полусфера,ничем не выдавали, на что направлен его интерес.

Šiomis prielaidomis remsis ir tolesnis šio darbo aiškinimas. Tačiau kol kas verta apsistoti ties priešingais argumentais — kad nėra galutinai aiškūs tarptautinio atvirumo kaštai ir nauda. Tik tiesioginių užsienio investicijų nauda yra nekvestionuojama, o tarptautinės finansų rinkos paradoksaliai ne visada gali išnaudoti reikalingą informaciją, tad kapitalą nebūtinai paskirsto efektyviai, tuo tarpu liberalizuojama prekyba gali lėtinti ekonomikos augimą dėl rinkos netobulumų ar nykstančio pozityvaus šalutinio vidaus pramonės poveikio externalities.

Be to, prekybos liberalizavimas paprastai neatsižvelgia į kai kuriuos esamus netarifinius barjerus, įvestus konkrečiais tikslais, todėl bet koks globalizacijos modelis turėtų apimti ir atsakomybės dėl valstybės socialinių bei kitokių gerovės funkcijų tęstinumą — galbūt jau tarptautiniu mastu.

Lietuvos ekonomika

Prekybos augimą ir prekių rinkų atvirumą paskatino santykinis jo pigimas skaičiuojant alternatyvos — uždarumo — kaštais.

Smarkiai sumažėjo nacionalinių ūkių dalis, kuri laikoma netinkama tarptautinei prekybai nontradablenes ją apibūdina tai, jog skirtumas tarp vietinės ir tarptautinės prekės kainos yra didesnis negu prekės atgabenimo į vietos rinką kaštai. Šis skirtumas nuolat mažėjo, efektyvėjant komunikacijoms.

Iš tikrųjų, transporto ir komunikacijų kaštų sumažėjimą galima laikyti pasaulio ekonomikos integracijos pagrindu.